Naktimis, dienomis- aš svajoju tapti nematomas
Kur mirtis ir viltis skelbia savo ultimatumus
Ten, kur žemė juoda sminga- aš jau nebematomas.
Tarsi akmuo, sunkiai krentu
Žmonės šaukia- jiems baugu
Vėjas plauna smegenis- vienas žingsnis ir skrendu.
Nemąstau apie gyvenimą blaiviau
Noriu lėkt aukščiau ir kuo aukščiau
Saulės pasiilgau, žodžiai keikia mane
Pienės žydi, o aš nebematau- aš jau miriau.
Bandžiau daryti tai, ką tik galėjau
Plaukiau jūra, bet nemačiau, kaip būti kartu
Alkis ir Tu
Akys aptemo, nes aš nebematomas.
Nematau pasaulio, nematau savęs
Vienas užsidaręs skelbiu sau ultimatumus.
2 komentarai:
Labai gražūs žodžiai. Kas kūrė?
Aš ir Ig.
Kartu, bet nebūdamos kartu;}
Rašyti komentarą